KAZYS LOZORAITIS
(1929–2007)
Stasio Lozoraičio vyresniojo ir Vincentos Matulaitytės-Lozoraitienės sūnus.
Gimė Berlyne, Lietuvoje tegyveno nuo 1934 iki 1939 m., paskui su tėvais ir broliu atsikėlė į Italiją. Romos La Sapienza universitete studijavo žurnalistiką. 1958-1972 m. dirbo Romos radijuje (RAI), 1960-1970 m. buvo Lietuvos atstovybės prie Šv. Sosto laikinojo reikalų patikėtinio Stasio Girdvainio asmeninis sekretorius, 1985–1992 – jos kanceliarijos vadovas. 1972-1992 m. dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje. Stasys Lozoraitis vyresnysis, Kazio tėvas, buvo Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT) šefas, paskirtas paskutinio prieškarinės Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio.
Vyresnysis Lozoraitis į LDT plėtrą žiūrėjo rezervuotai, tad Kazys diplomatinio rango neturėjo, kol netapo jau nepriklausomos Lietuvos diplomatu — pirmuoju po 1991 m. kovo 11-osios Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi prie Šv. Sosto (1992-2004), vėliau ir prie Maltos ordino (1994-2004). Kazys rūpinosi Lozoraičių šeimos paveldu: bibliotekos, archyvų (apie 17 tūkst. dokumentų) tvarkymu bei pervežimu į Lietuvą.
Kazys Lozoraitis mirė 2007 m. rugpjūčio 13 d. Romoje, tais pat metais buvo perlaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
