STASYS LOZORAITIS JAUNESNYSIS
(1924 – 1994)
Gimė Berlyne Stasio Lozoraičio vyresniojo ir Vincentos Matulaitytės-Lozoraitienės šeimoje.
1934-1939 m. su tėvais gyveno Lietuvoje, nuo 1939 m. vidurio su jais išvyko į Romą. 1944–1948 m. studijavo teisę Romos universitete. Nuo 1943 m. ėmė dirbti Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto, 1944 m. tapo jos patarėju, 1964 m. – pirmuoju sekretoriumi, 1970–1991 m. užėmė Lietuvos atstovo pareigas. Nuo 1983 m. papildomai vykdė Lietuvos pasiuntinybės JAV patarėjo, nuo 1987 m. – reikalų patikėtinio ir Lietuvos pasiuntinio pareigas.
Stasys Lozoraitis visą brandų gyvenimą kovojo už okupuotos Lietuvos nepriklausomybė, dalyvaudavo įvairiuose politiniuose ir kultūriniuose renginiuose. Jis rašė į lietuviškus išeivijos leidinius ir Italijos spaudą.
Buvo Italijos Centrinio lietuvių komiteto (1950 m.), Italijos Lietuvių bendruomenės Laikinojo organizacinio komiteto (1950-1952 m.) pirmininkas.
1990 kovo mėn. Stasiui Lozoraičiui suteiktas ypatingojo pasiuntinio rangas. 1991 spalio mėn. jis paskirtas Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV. 1993 m. Stasys Lozoraitis dalyvavo Lietuvos prezidento rinkimuose, kuriuos pralaimėjo Algirdui Brazauskui.1993–1994 m. – nepaprastasis ir įgaliotasis Lietuvos ambasadorius Italijoje.
Stasys Lozoraitis jaunesnysis mirė 1994 m. birželio 13 d. Vašingtone. 1999 m. perlaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
