STASYS LOZORAITIS VYRESNYSIS
(1898 – 1983)
Gimė 1898 m. rugsėjo 5 d. Kaunea dvokato bei lietuvių visuomenininko Motiejaus Lozoraičio, vedusio Mariją Jaroševičiūtę, šeimoje.
Nuo 1929 m. pabaigos darbavosi Lietuvos pasiuntinybėje prie Šv. Sosto Romoje. 1932–1934 m. buvo Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius. 1934 m. birželio 12 d. prezidentas Antanas Smetona paskyrė jį užsienio reikalų ministru. Savo veikloje ministras siekė mažinti Lietuvai iškylančias tarptautines grėsmes. 1939 m. vasario mėn. Lozoraitis vyresnysis tapo nepaprastuoju pasiuntiniu ir įgaliotuoju ministru Italijoje, šias pareigas vykdė iki pasiuntinybės Romoje „Villa Lituania“ uždarymo 1940 m. rugpjūtį.
Artėjant sovietų okupacijai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys 1940 m. birželio 2 d. visoms Lietuvos pasiuntinybėms išsiųstoje telegramoje paskyrė Stasį Lozoraitį užsienyje likusios Lietuvos diplomatinės tarnybos (LDT) šefu. Sovietų okupacijos laikotarpiu LDT šefas buvo aukščiausias Lietuvos valstybės pareigūnas de jure. Ambasadorius Lozoraitis diplomatijos šefo pareigas su nedidele pertrauka (1941 m. gruodžio 2 d. – 1945 m. lapkričio 15 d. jį pavadavo Jurgis Šaulys, tuo metu rezidavęs Šveicarijoje) ėjo iki pat mirties – 1983 m. gruodžio 24 d.
1940 m. rugsėjo ir lapkričio mėn. Romoje ir Berne vyko išeivijos LDT pasiuntinių susitikimai. Po pasitarimo Berne jame dalyvavęs Antanas Smetona atgaline data (1940 m. birželio 15 d.) pasirašė vadinamuosius Kybartų aktus, kuriais, remiantis Lietuvos konstitucija, Stasys Lozoraitis buvo paskirtas Lietuvos premjeru, vykdančiu prezidento pareigas. 1945 m. ambasadorius Lozoraitis būtent su tokiais įgaliojimais prisistatė JAV prezidentui Hariui Trumanui, tačiau nesulaukė atsakymo, juolab pripažinimo. Stasys Lozoraitis mirė 1983 m. gruodžio 24 d. Romoje. 1998 m. perlaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
